Vilnius – brangiausias Baltijos regiono miestas: kodėl čia būstas kainuoja tiek daug?

Vilnius šiandien yra brangiausias miestas Baltijos šalyse. 2024-aisiais Lietuvos sostinės būsto kainos aplenkė Rygą ir Taliną, o kartu tapo ryškiu ženklu, kad Vilnius išsiveržė į ekonominę lyderystę regione.

Ekonomikos šuolis atsispindi būsto rinkoje

Vilnius pirmą kartą tapo turtingiausiu Baltijos regionu – čia sukuriama pridėtinė vertė vienam gyventojui viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Tokia dinamika neišvengiamai paveikė nekilnojamojo turto rinką. „Ober-Haus“ duomenimis, 2024 m. gruodį vidutinė būsto kaina sostinėje siekė 2 646 eurus už kvadratinį metrą.

Paklausa čia – didžiausia visame Baltijos regione. Vilnius pritraukia jaunus žmones, šeimas, specialistus ir investuotojus, o tai reiškia, kad būsto poreikis nuolat auga. Kainos kyla sparčiau nei kituose miestuose, nes pasiūla nespėja vytis paklausos.

Demografija ir investicijos – pagrindiniai varikliai

Vilniaus būsto rinką šiandien labiausiai veikia gyventojų prieaugis, investicijų koncentracija ir ribota pasiūla. Miestas tampa traukos centru, kuriame telkiasi finansų, technologijų ir paslaugų sektoriai. Tai stiprina ne tik gyvenamojo, bet ir komercinio turto paklausą.

Rygoje ir Taline demografinis bei ekonominis spaudimas mažesnis, todėl kainų augimas ten nuosaikesnis. Vilnius išsiskiria kaip regiono ekonominis centras, kur būsto paklausa auga sparčiau nei pasiūla.

Kainos – gyvenimo kokybės atspindys

Aukštesnės būsto kainos sostinėje rodo ne tik ekonominį pajėgumą, bet ir socialinę brandą. Jos siejamos su geresne gyvenimo kokybe, didesnėmis pajamomis bei investicijomis į infrastruktūrą.

Gyventojų skaičiaus augimas, paslaugų įvairovė ir gerėjanti miesto aplinka lemia, kad Vilniaus nekilnojamojo turto rinka išlieka aktyvi. Kainų lygis čia atspindi miesto potencialą ir gyventojų perkamosios galios augimą.

Kiti miestai taip pat stiprėja

Kaunas ir Klaipėda rodo tvaraus augimo ženklus. Čia sukuriama pridėtinė vertė vienam gyventojui (27 tūkst. ir 24 tūkst. eurų) jau viršija Estijos Tartu rodiklius (23 tūkst. eurų). Nors būsto kainos šiuose miestuose dar žemesnės nei sostinėje, aktyvėjanti plėtra, nauji projektai ir didėjantis gyventojų mobilumas leidžia prognozuoti nuoseklų rinkų brendimą artimiausiais metais.

Parengta pagal coagency.lt pranešimą spaudai