Viešieji pastatai iš medžio: tvari statyba Lietuvoje

Mediniai pastatai – alternatyva betonui

Ar viešieji pastatai Lietuvoje gali būti statomi ne iš betono, o iš medžio? Statybų pramonė tam pasiruošusi, tačiau pokyčius stabdo keli esminiai barjerai. Pagal Vyriausybės nutarimą nuo 2024 m. naujuose viešuosiuose pastatuose privaloma naudoti bent 50 % medienos ir kitų organinių medžiagų. Nuo 2023 m. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) leidžia statyti medinius pastatus iki 9 aukštų. Vis dėlto, priešingai nei Skandinavijoje, Lietuvoje tokios konstrukcijos tebėra retenybė.

Ekspertai pabrėžia, kad mediena yra saugi, estetiška ir klimato strategijos tikslus atitinkanti alternatyva, tačiau modernių medinių viešųjų pastatų plėtrą stabdo reglamentai, draudimo sąlygos ir papildomos išlaidos.

Pramonė pasiruošusi, bet kainą kelia reikalavimai

JT aplinkos programos „Global Status Report for Buildings & Construction“ duomenimis, statybų sektorius sudaro apie 34 % visų CO₂ emisijų. Todėl medinės konstrukcijos tampa aktualia klimato politikos ir tvarios statybos alternatyva.

„VMG Lignum Systems“ projektų vadovas Vidas Turauskis teigia, kad Lietuvos medienos pramonė jau turi technologinius pajėgumus įgyvendinti sudėtingus projektus. Inžinerinė mediena leidžia projektuoti didesnių tarpatramių konstrukcijas, mažinti sunaudojamą medienos kiekį ir užtikrinti estetiką bei tvarumą.

Vis dėlto, ekonominiai barjerai išlieka:

• papildomos priešgaisrinės priemonės,
• apsauga nuo atmosferos poveikio,
• aukštesnė statybos darbų kultūra,
• didesnės draudimo įmokos.

Tai lemia, kad mediniai pastatai kol kas kainuoja daugiau nei tradiciniai betoniniai.

Architektų galimybes riboja reglamentai

Architektų bendruomenė sutaria, kad mediena suteikia unikalią estetiką ir tvarumo potencialą. Tačiau dabartiniai reglamentai riboja jos panaudojimą fasadams.

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas pabrėžia, kad mediena geriausiai atsiskleidžia derinant ją su betonu ar plienu. Taip pasiekiama konstrukcinė stiprybė ir tvarumas.

Vis dėlto, privalomas paviršių dengimas nedegiais antipirenais ar gipso kartono plokštėmis naikina natūralų medienos pojūtį, didina kainą ir mažina projektų prieinamumą.

Gaisrinės saugos iššūkiai

PAGD atstovas Vincas Sasnauskas pažymi, kad skirtumai tarp Lietuvos ir Skandinavijos kyla ne dėl technologijų, o dėl požiūrio į rizikos vertinimą. Skandinavijoje leidžiama taikyti rezultatais grįstą vertinimą, kuris suteikia galimybę statyti aukštesnius medinius pastatus.

Lietuvoje 2024 m. patikrinimuose nustatyta apie 500 pažeidimų, susijusių su netvarkingomis gaisrinės saugos sistemomis. Todėl būtina ne tik įrengti aktyviąsias sistemas, bet ir užtikrinti jų tinkamą eksploataciją bei priežiūrą.

Pilotiniai projektai galėtų tapti pagrindu reglamentų tobulinimui ir modernios medinės statybos plėtrai Lietuvoje.

Pagal pranešimą spaudai