LTInfo.lt
Informacija pagal viešuosius pranešimus

Stringa kompensacijų elektromobiliams įsisavinimas: ekspertai įvardija priežastis

0

Aplinkos ministerija paskelbė pusmečiui, iki 2022 metų birželio 1-osios, arba iki tol, kol kvietime pakaks lėšų, pratęsianti galimybę gyventojams ir įmonėms pasinaudoti valstybės parama perkant elektromobilį.

Aplinkos ministerija pusmečiui pratęsė valstybės paramą elektromobilius perkantiems gyventojams ir įmonėms. Specialistai įvardija priežastis, kodėl stringa kompensacijų elektromobiliams įsisavinimas.

„Labai džiugu, kad pratęsė paramą. Manau, kad per tą pusmetį parduosime elektromobilių tiek pat, kiek jų buvo parduota per metus, nebent strigs automobilių registracija“, – komentuoja bendrovės „Lautra Motors“ pardavimų vadovas Mantas Katauskis.

Specialistų teigimu, valstybės teikiamų subsidijų įsisavinimas pirmiausia stringa dėl ribotos elektromobilių pasiūlos ir per mažai išplėtotos infrastruktūros.

„Parama buksuoja, nes rinkoje trūksta elektromobilių ir, jei visi klientai pereitų prie jų, jų vis tiek stigtų. Gamyklose elektromobilių gamybos apimtys vis dar nėra tokios, kaip įprastų transporto priemonių su vidaus degimo varikliais. Lietuvoje vis dar trūksta ir labiau išplėtotos infrastruktūros“, – elv.lt sako M. Katauskis. 

Specialistas taip pat mini, kad šiuo metu skiriasi paraiškų ir paramos gyventojams bei įmonėms įsisavinimo tvarka, kuri irgi gali šiek tiek pristabdyti lėšų įsisavinimą. Pagal tvarką fizinis asmuo gali pildyti paraišką tik tada, kai savo vardu užsiregistravo elektromobilį, o juridinis  asmuo atvirkščiai – pirmiausia turi pateikti paraišką, kaip numatoma sumažinti CO2 ir t.t., ir tik vėliau tikėtis paramos.

Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis sako, kad paramos įsisavinimui įtakos turėjo ir tai, kad šiais metais  kvietimai gyventojams ir įmonėms gerokai vėlavo.

„Gyventojai prašymus šiai paramai galėjo teikti tik nuo gegužės 17 dienos, o įmonės dar vėliau – nuo birželio 8-osios. Aišku, visi tikėjosi ir laukė valstybės subsidijų, bet ir pati rinka pasikeitė – elektromobilių pristatymas vėluoja“, –  kalba A. Skinulis.

Pagal šių metų gegužę paskelbtą tvarką gyventojui už įsigytą naudotą elektromobilį mokama 2 500 kompensacinė išmoka, o už įsigytą naują elektromobilį – 5 000 eurų. Papildoma 1 000 eurų kompensacija skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę.

Lietuvoje veiklą vykdantys juridiniai asmenys gali gauti kompensaciją tik už naujus M1, M2,  N1, N2 klasės elektromobilius. Už kiekvieną naują M1 ar N1 klasės elektromobilį skiriama 4 tūkst. eurų išmoka, už kiekvieną naują M2  ar N2 klasės elektromobilį – 10 tūkst. eurų. Papildoma 1 tūkst. eurų išmoka buvo numatyta už kiekvieną sunaikintą ir iš Kelių transporto priemonių registro išregistruotą transporto priemonę.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, šiais metais galimybe gauti kompensaciją už įsigytus elektromobilius pasinaudojo daugiau kaip 1 tūkst. gyventojų (pernai – daugiau kaip 650 gyventojų), o jų paraiškų suma siekė 3,93 mln. eurų (pernai – 1,7 mln. eurų). Paraiškas už 1,6 mln. eurų pateikė 176 įmonės, kai 2020 metais iš įmonių buvo gauta per 60 prašymų už 1,3 mln. eurų. Duomenys rodo, kad pernai valstybės parama nebuvo pilnai įsisavinta.

Šiemet iš Klimato kaitos programos lėšų elektromobiliams perkantiems gyventojams ir įmonėms buvo skirta po  5 mln. eurų. Įmonėms skirta suma, palyginti su 2020 metais, išaugo 1,5 mln. eurų, o gyventojams išliko ta pati.

Vardija daugiau veiksnių

„Visgi, juridinio asmens apsisprendimą, ar pirkti elektrinį transportą, maždaug 90 proc. lemia transporto priemonės kaina. Verslas skaičiuoja nuvažiuojamo kilometro kainą, sąnaudas ir automobilio atsipirkimą.

Mano nuomone, verslui aktualiausias būtų komercinio segmento elektrifikavimas, tačiau patys automobiliai rinkoje dar yra labai brangūs ir ekonomiškai nenaudingi, todėl ne visi išdrįsta būti „žali“. Ne kiekvienam juridiniam asmeniui elektrinis transportas yra kol kas tinkamas ir dėl šiandien esamos infrastruktūros. Visgi, komercinio transporto elektrifikavimas turėtų būti prioritetinis ir jo būtų dar daugiau, jei turėtume pakankamai didesnę kainos ir pasiūlos įvairovę“, – teigia „Lautra Motors“ atstovas.

M. Katauskio teigimu, jei elektromobilis privačiam asmeniui yra įperkamas – jį galima įsigyti 20-30 proc. brangiau nei tradicinę transporto priemonę, tai komercinio elektrinio transporto kainos skirtumas siekia 200 procentų. Pavyzdžiui, lengvąjį elektromobilį, sakykime, „Dacia Spring“, galima įsigyti nuo 18 tūkst. eurų arba rinktis gerokai brangesnius (kainuojančius virš 100 tūkst. eurų) elektromobilius, kaip „Tesla“ ar „Porsche“.

„Rinkoje dėl gamybos sutrikimų (lustų trūkumo ir kitų dalių tiekimo) stringant ir tradicinių automobilių pasiūlai, klientai paprasčiausiai neturės pasirinkimo ir tuomet jau bus nesvarbu, kokia bus transporto priemonė – elektromobilis ar vidaus degimo varikliu varomas automobilis. Bus renkamasi iš to, kas rinkoje yra geriausia kaina“, – tikina M. Katauskis.

Palikti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.