LTInfo.lt
Informacija pagal viešuosius pranešimus

Rytojaus planas, vakarykščiai standartai – kaip kuriama infrastruktūra žaliam transportui?

0

Žalioji savivaldybių transformacija: ar elektromobilių tinklo plėtra atitiks rytojaus reikalavimus?

Vyriausybei patvirtinus planą iki 2030-ųjų visoje šalyje įrengti 6 tūkst. elektromobilių įkrovimo stotelių, jo įgyvendinimas perduotas į savivaldybių rankas. Šios geriausiai pažįsta „savo kiemą“, todėl tikimasi, kad galės parinkti geriausiai visuomenės bei verslo lūkesčius atitinkančias įkrovimo lokacijas. Vis dėlto, savivaldybių atstovai sako iš centrinės valdžios tebelaukiantys tikslesnių projekto gairių, o išmanių įkrovimo sprendimų vystytojai beda į kai kurias ambicingo plano gaires – paremtos vakarykščiais standartais, jos gali tapti transformacijos Achilo kulnu.

Tris metus elektromobilį vairuojantis Tauragės rajono savivaldybės statybos skyriaus specialistas Gediminas Kurlinkus įsitikinęs – ateitis priklauso elektra varomam ir viešajam transportui.

„Savo ateities vizijoje matau gyvenamųjų namų kvartalus be privačių automobilių, išvystytą dviračių takų bei viešojo transporto infrastruktūros tinklą, mažesnį privačių automobilių parką. Jį ilgainiui turėtų atstoti kitos transporto alternatyvos – nuo savavaldžių automobilių iki dalijimosi paslaugų“, – pasakoja jis.

Šiandien Tauragė vadinama viena progresyviausių savivaldybių Lietuvoje. G. Kurlinkaus duomenimis, pagal registruotų elektromobilių ir gyventojų skaičiaus proporciją, ji Lietuvoje rikiuojasi maždaug dešimtoje pozicijoje. Dar geresnius rezultatus savivaldybė demonstruoja pagal vienam gyventojui tenkantį įkrovimo stotelių skaičių – čia su ja lygintis gali tik kurortai ir sostinė.

„Manau, kad esame neblogai pasiruošę įgyvendinti ir naująjį vyriausybės planą. Siekdami patenkinti vairuotojų poreikius, jau turime pakankamai stotelių esamiems elektromobiliams, kas metus ar du įrengiame keletą naujų. Jau esame patvirtinę naujas viešųjų įkrovimo stotelių vietas, bet pagal naująsias gaires reikės parengti ir planą 2030-iesiems“, – sako specialistas.

Iniciatyvą sveikina, bet turi pastebėjimų

Iš pirmo žvilgsnio, vyriausybės užmojis perduoti elektromobilių infrastruktūros plėtrą savivaldybėms atrodo logiškas. Šios geriausiai žino vietinių gyventojų įpročius ir pačios atsako už miesto detaliųjų planų bei kitų strateginių dokumentų įgyvendinimą. Vis dėlto, dalis jų iki šiol nėra vykdžiusios panašaus pobūdžio projektų, o reikalavimus ir praktikas naudoja senas – rytojaus infrastruktūra planuojama remiantis pirmųjų Lietuvoje pastatytų, demonstracinę funkciją atlikusių stotelių duomenimis.

„Kai kurių savivaldybių planuose pastebimas susižavėjimas greitosiomis įkrovimo stotelėmis ir norima jomis užpildyti miestus bei rajonus. Galbūt per mažai kalbama, kad mūsų elektros tinklų ištekliai nėra begaliniai, o greito įkrovimo stotelėms reikalinga galia rezervuojama papildomai. Be to, šioms galingoms įkrovimo stotelėms reikalingas ir elektros tiekimo infrastruktūros atnaujinimas, papildomai kainuoja galios rezervacija, dar labiau auga plėtros, jau nekalbant apie modernizaciją, kaštai. Technologijos keičiasi, plečiant stotelių tinklą atsiranda galios išteklių iššūkiai ir juos išspręsti reikalinga šiuolaikinė, ne 5 ar 10 metų senumo praktika“, – svarsto Simonas Stankus, išmanius elektromobilių įkrovimo sprendimus kuriančios „Inbalance“ įmonės vadovas.

Išmanius elektromobilių įkrovimo sprendimus kuriančios įmonės „Inbalance“ vadovas Simonas Stankus.

Jis džiaugiasi planais investuoti į elektromobilių parko plėtrą ir siekiais plėsti įkrovimo infrastruktūrą, bet pabrėžia, kad tai turi būti daroma įvertinant visas galimas alternatyvas, taikant naujausias technologijas ir kuo mažesniais kaštais – tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais.

„Bėdų sukels ne tik tai, kad tinklas planuojamas be argumentų ir technologinės vizijos, bet ir jo sudėliojimas, neatsižvelgiant į infrastruktūros prieinamumą. Vadinasi, reikės rezervuoti daugiau galios, dėl ko augs ir kaina galutiniam vartotojui. Pigesnio ekologiško transporto pažadas išsipildys ne visur, o kartu nebus pasiekti ir žaliosios transformacijos tikslai“, – perspėja S. Stankus.

Į tai dėmesį atkreipia ir Tauragės rajono savivaldybės specialistas G. Kurlinkus. Anot jo, nors dar laukiama tikslesnių vyriausybės duomenų apie skiriamas lėšas, realų stotelių poreikį bei finansavimo verslui ir fiziniams asmenims pobūdį, jau bandoma adaptuoti turimą preliminarų planą savo situacijai.

Tauragės savivaldybės statybos skyriaus specialistas Gediminas Kurlinkus.

„Jau dabar aiškėja, kad kai kuriose patogiose įkrovimui vietose infrastruktūros atnaujinimas ar įrengimas gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų, todėl reikės svarstyti galimas alternatyvas. Pasitarusi su stotelių vystytojais, savivaldybė turėtų parengti viso Tauragės miesto bei rajono galimų lokacijų planą ir kviesti verslą jas įdiegti. Vis dėlto sklandžiai elektromobilių parko plėtrai reikės peržiūrėti ir kai kuriuos teisės aktus – pavyzdžiui, reikalavimą atjungti automobilį nuo įkrovimo pabaigus seansą. Jei galiausiai bus kraunama naktimis prie daugiabučių (kas neišvengiama populiarėjant elektromobiliams) niekas nesikels naktį atjungti automobilio“, – apie galimus paradoksus kalba jis.

Pataria savivaldybėms kalbėtis su verslu

S. Stankus atkreipia dėmesį, kad Tauragės pasirinkta taktika kalbėtis su įkrovimo stotelių vystytojais rengiant įkrovimo tinklo plėtros planą yra sektina ir turėtų būti taikoma plačiau. Viena vertus, verslas geriausiai žino tiek naujausias technologijas bei galimybes, turi savo verslo modelį ir gali lengviau apskaičiuoti sprendimų atsiperkamumą. Kita vertus, būtent verslas bus atsakingas už visų parengtų planų įgyvendinimą.

„Įvertinusios infrastruktūrą, vartotojų lūkesčius ir savo patirtį rinkoje, įmonės parinktų palankiausias įkrovos vietas, o savivaldybė jau svarstytų, patvirtinti jas ar ne. Kitaip tariant, iš politikų verslas lauktų problemos pristatymo, o metodą ir verslo modelį pasiūlytų geriausiai technologiją ir rytojaus problemas žinantys specialistai. Visa tai optimizuotų kaštus, leistų užtikrinti didesnę investicijų grąžą, patrauklias kainas vartotojui ir vykdyti apgalvotą infrastruktūros plėtrą“, – tikina „Inbalance” bendraįkūrėjas ir vadovas.

Anot jo, pirmiausia savivaldybės turėtų išnaudoti jau turimus elektros tinklo pajėgumus ir stoteles įrengti ten, kur elektromobiliai gali stovėti ilgesnį laiką. Tokią strategiją taiko sėkmingiausiai elektrinių transporto priemonių parką plečiančios šalys – pavyzdžiui, Norvegija.

„90 proc. laiko elektromobiliai stovi nenaudojami – tai laikas, kada juos reikėtų krauti, todėl įkrovimo stotelės turi atsirasti šalia daugiabučių namų, biurų ar apsipirkimo vietų. Čia, beje, nereikalinga ir didelė galia, mat naudojantis dinaminio galios balansavimo technologija ir daiktų interneto sprendimais galima laisvą tinklo elektros energijos galią paskirstyti tarp pastatų ir besikraunančių elektromobilių. Todėl jei savivaldybės nenori eiti sunkiuoju keliu ir imtis infrastruktūros atnaujinimo, pirmiausia turėtų įvertinti pažangias, išmanias galimybes“, – pataria S. Stankus.

Anot jo, įvertinus, kokio masto pokyčiai laukia artimiausią dešimtmetį, investicijos į ekologišką transportą sieks šimtus milijonų eurų, tad juos reikėtų panaudoti kuo efektyviau.

„Rytojus reikalauja ne praeities šablonų, o ateities sprendimų – išmanaus galios paskirstymo tinkle, pilno esamos infrastruktūros panaudojimo, skaitmenizacijos įrankių pritaikymo. Demonstracinės įkrovimo stotelės atliko savo darbą – supažindino lietuvius su elektrinių automobilių įkrovimo galimybėmis. Bet net ir pačios savivaldybės pripažįsta, kad esamos stotelės įrengtos ten, kur tą padaryti buvo pigiausia, bet nebūtinai patogiausia. Patogumą su patrauklia kaina suderinti gali tik išmanumas“, – įsitikinęs „Inbalance” vadovas.

Palikti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.