LTInfo.lt
Informacija pagal viešuosius pranešimus

Kvapų paslaptys: kodėl mums patinka skirtingi kvapai ir kaip jie veikia prisiminimus?

0

Kvapas yra vienas iš žmogaus pojūčių – greta regos, klausos skonio ir lytėjimo. Nors kvapo receptoriai išsidėstę tik dešimtyje kvadratinių centimetrų, manoma, kad žmogus gali skirti nuo dešimties tūkstančių iki trilijono įvairių kvapų.

Malonios asociacijos, susijusios su kvapu, gali ir padėti prisiminti tam tikrus įvykius, ir trukdyti vaduotis nuo priklausomybių. Apie kvapo svarbą žmogaus gyvenime pasakoja sveikatos psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė.

Psichologė Monika Kuzminskaitė

Ne mažiau svarbus nei rega

„Kvapų pasaulyje tikrai nesame pirmūnai. Pavyzdžiui, šuns nosyje kvapams jautrus plotas užima apie 170 kvadratinių centimetrų. Kvapų siunčiami signalai labai stipriai susiję su prisiminimais ir emocijomis, nes pirmiausia signalas siunčiamas į galvos smegenų gumburą, kur tiesiogiai sužadina emocijų ir atminties sritis, o tik po to keliauja tolimesniam apdorojimui į kaktinę smegenų skiltį. Manoma, kad žmogus kvapų niekada neužmiršta, o kvapas gali labai sėkmingai „sužvejoti“ su juo susijusį prisiminimą. Todėl, jei norite ką nors prisiminti ilgam, pabandykite atkreipti dėmesį ir į tai, kokį kvapą tuo metu jaučiate“, – kalba M. Kuzminskaitė.

Kvapo pojūtis yra stipriai susijęs su skonio pojūčiu. Šią kvapo ir skonio draugystę pajuntame visi, kai, stipriai sloguojant, maisto skonis tampa labai blyškus. Kvapo ir skonio praradimas paprastai išgyvenamas stipriai ir neigiamai. Pasak psichologės, nors įprastai rega laikoma pagrindiniu ir daugiausia informacijos teikiančiu pojūčiu, tačiau, šiek tiek pagalvojus apie kvapo teikiamos informacijos įvairovę, nebesinori sakyti, kad kvapas yra mažiau svarbus.

Patinka kvapai, kuriuos užuodžiame dažnai

„Skirtingai nuo skonio, kvapus dalinti į malonius ir nemalonius mes greičiausiai išmokstame. Prisimenant garsų romaną „Kvepalai“, pelėsinio sūrio, raugintų kopūstų, pu-erh arbatos kvapą, galima būtų sakyti, kad kvapai pirmiausia yra įdomūs, o tai, kokius prisiminimus jie mums sukelia, paverčia juos maloniais arba ne. Patys prisiminimai gali šmėstelti taip greitai, kad mums atrodo, jog iš karto įvertinome kvapą. Tačiau, uostydami dėmesingai, turėtume pasiekti ir prisiminimus“, –  sako M. Kuzminskaitė.

Manoma, kad žmonės teigiamai vertina tuos kvapus, kuriuos užuodžia dažnai. Pasak M. Kuzminskaitės, net ką tik gimę kūdikiai labiau teigiamai reaguoja į tuos kvapus, kuriuos dažnai užuodė jų besilaukiančios mamos. Ilgainiui vaikai mokosi iš savo patirties ir iš artimosios aplinkos reaguoti į kvapus taip, kaip reaguoja dauguma iš mūsų. Nauji kvapai paprastai lyginami su jau žinomais kvapais ir taip sugrupuojami kartu su maloniais ar nemaloniais.

„Vyriškumo“ nata kvepaluose

„Kvepalų gamybos menas, ko gero, yra geriausias būdas susipažinti ir tyrinėti kvapų pasaulį. Čia, kaip ir gastronomijoje, svarbu kvapų deriniai. Tam, kad vadinamoji kvapų puokštė būtų subalansuota, gali būti pasitelkiami ir netikėti kvapai, tokie kaip odos dulkių ar tabako.

Kvepaluose tabako nata dažniau būna saldi ar net gėlių kvapą primenanti, tačiau puikiai dera su beveik visomis kitomis kvapų šeimomis. Noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad populiariausi kvepalai su tabako nata yra vyriški ir, manau, prisideda ir pratęsia ilgokai vyravusią tendenciją rūkymą, o kartu ir tabako kvapą, priskirti vyriškam identitetui“, – svarsto M. Kuzminskaitė.

Rūkymas yra viena dažniausių priklausomybių. Ar malonios asociacijos, susijusios su tabako kvapu, gali trukdyti vaduotis nuo priklausomybių? Be jokios abejonės, sutinka psichologė, tačiau tik tada, jei paliekame tai neįsisąmonintų minčių ir pojūčių lygyje.

Kaip kurti naujas asociacijas?

„Visi susiformavę sąryšiai tarp kvapo ir emocijos gali būti papildomi naujais prisiminimais ir asociacijomis. Tarkim, rūkančiam žmogui cigaretės kvapas gali reikšti, kad jis tuoj atsitrauks nuo to, kas jį ką tik erzino ar kėlė įtampą, taip pat – kad tuoj pajus stimuliuojantį nikotino poveikį. Tai neginčijamai maloni asociacija, todėl ir tabakas ar tabako dūmai gali būti maloniu kvapu. Jei tabako aromatą sąmoningai asocijuosime su nemalonia mintimi, emocija ar pasekme, įvardinsime ir kartosime sau, kodėl rūkymas mums nėra naudingas, suformuosime naują prisiminimą ar net įprotį vengti to kvapo“, –  kalba M. Kuzminskaitė.

Pasak jos, kartu vertėtų formuoti jo priešingybę, tarkim, malonumą, atsipalaidavimą, pertrauką, bendravimą sieti su kitu aromatu ir taip lyg išstumti ar pakeisti turimą asociaciją nauja malonia asociacija.

Senoji asociacija greičiausiai niekur nedingsta, todėl gali būti situacijų, kai kvapas vis tiek pasirodys malonus. Tačiau tokiu atveju labai svarbu nebekartoti to elgesio, kuris paprastai sekdavo šį kvapą – užuodus tabaką, nesiekti cigaretės. Negalint iš karto mesti rūkyti įprastas cigaretes, galima pereiti prie mažiau kenksmingų alternatyvių bedūmių tabako gaminių, ir, idealiu atveju, palaipsniui mažinti nikotino koncentraciją.

„Geriausia strategija yra pripažinti, įvardinti asociaciją sąmoningai, suprasti, ko iš tiesų tokiu atveju norime, greičiausiai – pertraukos ar pokalbio, ir atsiliepti į būtent tą poreikį jį atitinkančiu veiksmu, o ne rūkymu.

Beje, vienas iš rūkymo trūkumų yra kvapo receptorių susilpnėjimas. Metus rūkyti, paprastai atsiveria gerokai platesnis kvapų ir skonių pasaulis“, – sako M. Kuzminskaitė.

Palikti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.