LTInfo.lt
Informacija pagal viešuosius pranešimus

Ekologinė situacija pasaulyje prasta, tačiau vertybės kinta: prie pokyčių prisideda jaunoji lyderių karta

0

Balandžio 7-ąją, Lietuvai minint Žemės perviršio dieną (Earth Overshoot Day), daugiau nei tūkstantis Lietuvos moksleivių iš visos Lietuvos dalyvavo kūrybiškumo ir inovacijų kūrimo dirbtuvėse „Eco-inkubatorius“, kuriose mokėsi kurti novatoriškus sprendimus vienai didžiausių ekologinių problemų Lietuvoje – pertekliniam plastikinių ir popierinių pakuočių vartojimui.

Gyvename ateities kartų sąskaita

Pasak Žaliosios politikos instituto ekspertės Ievos Budraitės, šiais metais balandžio 7 d. reiškia, kad per 3 mėnesius ir 7 dienas Lietuvos gyventojai išeikvojome viską, ką planeta mums galėjo pasiūlyti visiems metams.

„Žemės perviršio diena pasauliniu mastu kasmet išaušta vis anksčiau – jei 1970 m. ši diena beveik sutapo su kalendorinių metų pabaiga, tai 1990-aisias metais ji buvo minima spalio 11-ąją. 2000-aisiais data pasislinko į rugsėjo 23-ąją, o jau 2019-aisiais į liepos 29-ą“, – pasakoja I. Budraitė.

Visa tai, pasak ekspertės, rodo, kad vartojimas auga nepaprastai greitai ir, deja, neproporcingai gyventojų skaičiaus augimui: „Ši simbolinė riba turėtų mus priversti susimąstyti, kaip intensyviai vartojame, ir paskatinti peržiūrėti, ar išties dabartinis  tempas yra būtinas kokybiškam savo poreikių patenkinimui.“

I. Budraitė pastebi ir džiuginančią tendenciją, kad nepaisant klimato krizės gilėjimo, kurį skatina iškastinio kuro deginimas ir gamtinių resursų naudojimas, visuomenėje jaučiama vertybių kaita, kurią patvirtina ir tyrimai.

„Pernai paskelbtos „Global Buying Green“ ataskaitos duomenimis, 72 proc. vartotojų už aplinkai draugiškesnę pakuotę yra linkę mokėti daugiau. Tarp jaunesnio amžiaus žmonių ši dalis dar didesnė – ji siekia net 86 proc. 18–34 metų apklaustųjų, – pristato ekspertė.  – Rinkai tai sako, kad atsiveria pirkėjų, suprantančių ir pripažįstančių savo kuriamą pėdsaką, niša, laukianti aplinkai draugiškų inovacijų ir pasiryžusių už tai atsiskaityti.“

Auganti karta į klimato krizę žiūri rimtai

Susirūpinimas klimato kaitos temomis tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje auga, o nepakantumas vienkartinėms pakuotėms, ypač plastikui, didėja. Dėl šios priežasties, imtis pokyčių pakuočių gamintojus verčia ne tik įstatymai, bet ir didėjantis visuomenės, o ypatingai jaunosios kartos, sąmoningumas ir iniciatyvumas.

Kaip teigia aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ vadovė Vaida Griškevičienė, galime pasidžiaugti, kad auga karta, kuri į klimato krizę žiūri išties rimtai, tačiau siekiant realių pokyčių įgyvendinimo, turime padėti jiems ugdyti ne tik ekologijos žinias, bet ir gebėjimą numatyti, kas bus ateityje.

„Žiedinė ekonomika reikalauja naujo požiūrio į gamybą, išteklių naudojimą, pakuočių dizainą, todėl moksleiviai, norėdami kurti darnią aplinką, turi įsivaizduoti ir atrasti sprendimus ne tik esamoms, bet ir dar neegzistuojančioms problemoms,“, – pasakoja V. Griškevičienė ir priduria, kad padėti juos atrasti gali kūrybiškumas bei nauji mąstymo metodai, sujungti su ekologijos žiniomis.

Inovacijas kuria ir moksleiviai

Kūrybiškumo ir dizaino mąstysenos įgūdžius balandžio 7 d. daugiau nei tūkstantis moksleivių iš visos Lietuvos ugdė pirmą kartą Lietuvoje vykusiose moksleivių kūrybiškumo ir inovacijų kūrimo dirbtuvėse „Eco-inkubatorius“, kurias, kartu su „Kita forma“, organizavo didžiausia Lietuvoje licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.

Dirbtuves moksleiviams vedė „Future Leadership“ inovacijų laboratorijos įkūrėja, dizaino mąstysenos trenerė Justina Klyvienė ir kūrybiškumo laboratorijos „CreativityLab“ įkūrėja bei vadovė dr. Ieva Martinaitytė.

Kad klimato kaitos pokyčių lyderiais gali ir turi tapti ne tik brandūs verslai, bet ir moksleiviai, neabejoja ir J. Klyvienė. Ji džiaugiasi, kad jaunoji karta išties pasižymi draugiškumu aplinkai, tačiau pasak ekspertės, siekiant vaikus ir paauglius mokyti spręsti sudėtingas problemas, privalome duoti jiems reikalingus įrankius.

 „Jei norime, kad vaikai būtų kūrybiški, novatoriški, turime mokyti juos mąstymo metodų. Neužtenka vien pasikviesti prisidėti prie sudėtingų klausimų sprendimo – reikia ir įrankius suteikti. Vienas tokių įrankių yra dizaino mąstysenos metodas, kurį pasaulyje kuriant inovacijas taiko daugelis startuolių bei pasaulyje garsių prekės ženklų. Šis metodas yra ganėtinai sudėtingas, tačiau jį galima supaprastinti ir pritaikyti net mažiausiems, o didžiausias privalumas – jis leidžia spręsti naujus kompleksinius iššūkius“, – tikina ji.

Anot J. Klyvienės, taip pat svarbu, kaip suteikti vaikams mąstymo įrankius, yra ir ugdyti jų kūrybiškumą, o tai – ilgalaikis procesas.

Inovacijos be kūrybiškumo – neįmanomos

Inovacijų laboratorijos kūrėjai antrina ir kūrybiškumo laboratorijos „CreativityLab“ steigėja bei vadovė dr. Ieva Martinaitytė, kuri moksleivius supažindino su kūrybiškumo praktikomis.

„Kūrybiškumas nėra momentas – tai procesas, kai generuojame naujas ir potencialiai naudingas idėjas. Jis kaip nuolatinė spiralė – prasideda nuo to, kad renkame informaciją, galvojame apie problemą iš įvairių kampų, tuomet gimsta įžvalgos, mes vėl grįžtam į pradžią ir renkame naują informaciją“, – kalba ekspertė ir priduria, kad pirmoji idėja retai būna ta, kurią įgyvendiname galutiniame variante, tačiau būtent taip gimsta inovacijos.

Ji pastebi, kad nors išsiugdyti kūrybiškumo raumenį gali visi, nelavinamas jis silpsta, todėl ir moksleiviams reikalingos nuolatinės treniruotės.  

Gebėjimas mąstyti kūrybiškai, anot I. Martinaitytės, reikalingas tada, kai sprendžiame problemas, kurios neturi vieno teisingo atsakymo, o kadangi lyderiams neretai tenka spręsti kompleksines problemas, tai viena svarbiausių jų kompetencijų šiandien ir ateityje. „Mes, kaip visuomenė, turime galvoti ne tik apie šiandienos rezultatus, bet ir apie ateitį. Turime spręsti ekologines problemas, o kūrybiškumas gali tapti puikiu įrankiu tai daryti“, – teigia kūrybiškumo ekspertė.

Anot jos, nors kūrybiškumas įmanomas ir be inovacijų, inovacijos be kūrybiškumo – neįgyvendinamos, todėl moksleivių dirbtuvėse įgyti nauji mąstymo įgūdžiai, jiems bus ne tik naudingi sprendžiant klimato krizės problemas, bet ir praktiškai pritaikomi įgyvendinant ekologinius projektus savo bendruomenėse.

Palikti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.